Rasų apylinkėse puoselėjami sodai (dar vadinti Rojaus) XIX a. buvo laikomi viena gražiausių Vilniaus priemiesčio vietų. 1811 metais žymus to meto veikėjas Juozapas Strumila įkūrė botanikos sodą. Jis klestėjo tarp dabartinių Sodų (Sadowa) ir Gėlių (Kwiatowa) gatvių ir tęsėsi iki geležinkelio ir autobusų stoties. Pasakojama, kad šio sodo medaus aromatu kvepėjo visas rajonas.
Prasidėjus urbanizacijai, šalia J. Strumilos sodo ėmė kilti pastatai. 1837 metais pastatytas mūrinis gyvenamasis pastatas buvo apsuptas išpuoselėto botanikos sodo. Dekoratyvi aplinka lėmė išraiškingą Sodų ir Gėlių gatvių architektūrą: čia iškilo dideli, puošnūs pastatai, gausiai dekoruoti lipdiniais.
Prasidėjus urbanizacijai, šalia Svarbia judėjimo arterija ši Vilniaus dalis tapo 1860 metais, kai pradėjo veikti Vilniaus geležinkelio stotis. Nors miesto pramonė pamažu užvaldė romantiškus XIX a. sodus, puošni aplinka atgimė tarpukariu: šalia pagrindinio pastato, dabartinio automobilių žiedo vietoje buvo įrengta didžiulė aikštė su gėlynais.
Netoliese įsikūrusi ir seniausia Vilniaus turgavietė. Žinoma, kad dabartinio Halės turgaus vietoje prekyba vyko jau nuo XV a. 1906 metais atidaryta Halės turgavietė buvo vienas moderniausių Vilniaus architektūros objektų, įkvėptas Eifelio bokšto. Šiandien Halės turgus – atsinaujinęs ir stilingas gurmanų traukos centras vertinantiems šviežią maistą, norintiems papusryčiauti ar papietauti.
„Senamiesčio sodai“ – namai žmonėms, kurie ieško kokybės ir patys kuria gyvenimo standartus. Šiuos namus supa aplinka, kurioje susiduria istorijos žavesys ir šių dienų dinamika.
„Senamiesčio sodai“ statomi vienoje madingiausių Vilniaus vietų: čia kūrybiška energija virsta netikėtomis idėjomis, naujais skoniais ir šiuolaikiškais projektais. Aplink kuriasi nauji verslai, viliodami skirtingų pasaulėžiūrų žmones ir turistus, norinčius pažinti autentiškas miesto vietas.